vokiečiuoti — vokiečiúoti vksm. Ji̇̀s šnekėdamas vokiečiúoja … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pavokiečiuoti — intr. K, KŽ, Vl, Vlkš kalbant kiek vokiečiuoti: Jis tai sakė trinkančiais žodžiais… pavokiečiuodamas KI258. Ji kalba lietuviškai, ale jau gerai pavokiečiuo[ja] Rg. vokiečiuoti; apvokiečiuoti; pavokiečiuoti; suvokiečiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
suvokiečiuoti — 1. intr. NdŽ kalbant imti vokiečiuoti. 2. Rtr, TS1900,12, L, KŽ, Vlkš žr. suvokietinti: Vokiečių ateiviai ir visą šalį suvokiečiavo Gmž. Viskas buvo suvokiečiuota Plšk. | refl. BVI163 (Kin): Vokiečiai vėl norėtų, kad lietuviai susivokiečiuotų kuo … Dictionary of the Lithuanian Language
apvokiečiuoti — KŽ žr. apvokietinti: Kodėl gi lenkai savo galvų nelenkė prieš vokišką aukštesnę civilizaciją ir rėkia, būk tai vokiečiai nori juos apvokiečiuoti Vrp1892,34. vokiečiuoti; apvokiečiuoti; pavokiečiuoti; suvokiečiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
vokietuoti — vokietuoti, uoja, ãvo intr. 1. Skr žr. vokiečiuoti 1: Dar mes ne, bet apie Jurbarką jau vokietuoja Vl. 2. J virsti vokiečiu, vokietėti. vokietuoti; pavokietuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
vokiečiavimas — vokiečiãvimas sm. (1) → vokiečiuoti: 1. DŽ, NdŽ. 2. NdŽ. 3. NdŽ Vokiečiavimo svaigulys [buvo] pačiame žydėjime prš. vokiečiavimas; apvokiečiavimas; pavokiečiavimas; suvokiečiavimas … Dictionary of the Lithuanian Language
vokiškauti — vokiškauti, auja, ãvo intr. K, NdŽ, vokiškauti, auja, avo KŽ 1. K, Rtr, NdŽ žr. vokiečiuoti. 2. K, NdŽ kalbėti darkyta vokiečių kalba. 3. KŽ kalbėti draugiškai nusiteikus vokiečiams. vokiškauti; pavokiškauti … Dictionary of the Lithuanian Language
vokyčiuoti — vokyčiuoti, iuoja, iãvo (ž.) KlK22,75(Lkv, Pln, Skd) žr. vokiečiuoti 1: Jeigu vel[nia]s yr į žmogų pasivertęs, ans tumet yr kaip vokytis ir šneka vokyčiuodamas Vkš … Dictionary of the Lithuanian Language